Pradėdami lesinti anksčiau, žmonės daro meškos paslaugą mirguojantiems paukščiams. Jie turėtų išskristi į pietinius kraštus, tačiau žmonės juos pripratina prie lesyklų, taip savotiškai iškreipia paukščių migraciją. Paukščius reikėtų pradėti lesinti tik tada, kai pradeda spausti šaltukas – tuomet bus pasilikę tik tie paukščiai, kurie įprastai žiemoja Lietuvoje. Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos. Kai labai šąla, jie kitur nebeieško maisto. Jeigu nutrauki paukščių lesinimą, nepaberi lesalo kelias dienas, tie paukščiai gali žūti.
Kita klaida, kuri taip pat neretai kartojama – vandens paukščių – gulbių, ančių – lesinimas vandens telkiniuose. Gulbės pripranta prie maisto, tad niekur neskrenda ir joms atsiranda didelis pavojus prišalti. Tad gulbes, antis vandens telkiniuose lesinti griežtai draudžiama. Aplinkos ministerija rengia įstatymų keitimo pataisas, kuriose bus numatyta, kad ateityje lesinantieji laukinius vandens paukščius galės būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Būtina pažymėti, kad gali pasitaikyti atvejų, kai laukinių vandens paukščių lesinimas yra būtinas, o ypač tokiais atvejais, kai paukščiai būna jau sugrįžę po žiemos sezono ir juos užklumpa netikėti šalčiai. Tada patys paukščiai nebepajėgia susirasti maisto, tai tokiu atveju Aplinkos ministerija išduoda atskirą nurodymą lesinti laukinius vandens paukščius. Apie tokį ministerijos sprendimą informuojamos atsakingos institucijos.
Discussion about this post