Župerkų šeima – Kęstutis ir sūnūs Arnas bei Mantas ir pastarojo žmona Vaiva valdo 1 250 hektarų ūkį.
Župerkos turi ilgametę ūkininkavimo patirtį, nes ūkį kurti pradėjo maždaug prieš 30 metų. Savo laukuose patyrę ūkininkai augina grūdines kultūras – nuo žieminių ir vasarinų kviečių iki avižų, pupų (pastarųjų reikia dėl sėjomainos). Pernai bandytos auginti sėklinės kanapės, bet šįmet jų auginimo buvo atsisakyta dėl kanapių supirkimo ir perdirbimo nežinios. Dar anksčiau Župerkos augino ir cukrinius runkelius, bet juos po atidžių skaičiavimų pakeitė grūdinėmis kultūromis.
Šiuo metu ūkis turi visą reikalingą šiuolaikišką techniką. Ūkininkai sako, jog tai, ką pasiekė, padarė savo sunkiu darbu bei kantrybe. „Žemės dirbimas reikalauja didelio atsidavimo. Tai – sunkus darbas ir nemažai rizikų. Esame priklausomi nuo rinkų pokyčių, orų sąlygų, valdžios sprendimų. Kolegos gali patvirtinti, jog mūsų gyvenime rizikos netrūksta. Šiųmetis pavasaris buvo daug žadantis, bet vasaros sausros sumaišė daugelį planų ir ne vienam sudaužė lūkesčius. Ūkininkams labai sunku kažką prognozuoti ir iki galo planuotis. Galutinį rezultatą matome tik pardavę derlių ir visiškai įvykdę visus įsipareigojimus“, – sakė ūkininkas Mantas Župerka.
Župerkų ūkyje tvarkos laikomasi visur – malonu matyti puikiai tvarkomą aplinką, o dėmesys darbuotojams gali būti puikus pavyzdys visiems. Ūkininkai ypač akcentuoja darbo saugumą, tad kiekvieną rytą į darbą ūkyje atėję žmonės pirmiausia turi pasitikrinti alkotesteriu. Jeigu jis parodo nulius, tuomet darbuotojai eina persirengti ir kimba į darbus. Jeigu alkotesteris parodo promiles, tenka grįžti namo. „Darbas išgėrus mūsų ūkyje yra negalimas“, – griežtai konstatavo Kęstutis Župerka. Župerkų šeimos ūkyje dirba aštuoni žmonės iš Surviliškio, Sirutiškio, Kalnaberžės, Kėdainių. Darbuotojai tikrai nesiskundžia nei darbu, nei sąlygomis: atskirose patalpose įrengtos persirengimo spintelės, dušai, drabužių ir avalynės džiovinimo vietos, virtuvėlė, kurioje galima išgerti kavos, gaiviųjų gėrimų, lengvai užkąsti. Tačiau darbuotojų klausimą Župerkos, kaip ir kiti ūkininkai, vadina labai aktualiu. „Labai sunku pritraukti jaunimą dirbti kaime. Jame jie likti nelabai nori, viliojasi patogesniu gyvenimu mieste. Jauni žmonės nori didelių ir greitų pinigų. Tad vis dažniau pagalvojame, kad gali tekti kviestis darbuotojų iš Baltarusijos, Ukrainos“, – sakė Mantas Župerka.
Župerkų vyrai, taip pat ir į jų ūkį užsukęs ūkininkas Aurimas Snarskis buvo linkę aptarti ne tik ūkininkavimo aktualijas, bet ir savo bendruomenei rūpimus klausimus. Pasak jų, surviliškiečiams, kaip ir kitų seniūnijų gyventojams, tikrai rūpi, kokioje aplinkoje jie gyvena. Ūkininkai akcentavo saugumo klausimus, tad teiravosi, kokios yra galimybės įrengti nuolat veikiančias kameras, kurios galbūt padėtų pristabdyti, taip pat ir išaiškinti vagystes. Buvo diskutuojama, kaip pagerinti kelių, kelkraščių priežiūrą. Taip pat keltas klausimas, kaip tvarkyti senas padangas, kuriomis atsikrato netvarkingi piliečiai – neretai padangų randama pamiškėse, galulaukėse, pakelėse. Kalbėta ir apie žemės mokesčius, laukinių žvėrių kontrolę.
Ūkininkai sakė, kad jie siekia bendromis jėgomis kaimą daryti patogų ir patrauklų gyventi. „Matome, kur ką reikia pastiprinti, kokių galėtų būti pokyčių, kad rajono kaimai taptų patrauklūs gyventi ir dirbti. Labai norėtume, kad mūsų nuomonė būtų išgirsta“, – kalbėjo ūkininkai.
