Svarbi informacija dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo

Svarbiausi pakeitimai ir ką reikia žinoti:

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, išskyrus atvejus, kai žalą patyręs asmuo ir už žalą atsakingas asmuo susitaria dėl žalos atlyginimo šalių susitarimu.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, hidrotechninių ir melioracijos statinių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais:

1) kai žalos pasėliams, pievoms, sumedėjusiems sodo augalams ar hidrotechniniams statiniams, melioracijos statiniams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Metodiką apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 procentus viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto;

2) kai kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų.

Žalą patyręs asmuo privalo pranešti medžioklės plotų naudotojui apie pastebėtą žalą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dienos išsiųsdamas rašytinį pranešimą apie pastebėtą žalą, kartu informuodamas, kokiu būdu atlyginti patirtą žalą jis reikalauja. Rašytinis pranešimas apie pastebėtą žalą siunčiamas už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
Medžioklės plotų naudotojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos privalo elektroniniu laišku ar telefonu informuoti žalą patyrusį asmenį apie tai, kokių priemonių jis imsis, kad žala nedidėtų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos apžiūrėti žalos padarymo vietą ir su žalą patyrusiu asmeniu susitarti dėl žalos atlyginimo. Šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo sudaromas raštu surašant žalos įvertinimo aktą, kuriame šalys nurodo konkrečią mokėtiną pinigų sumą arba kitokį žalos atlyginimo būdą, prievolės įvykdymo terminą.
Jeigu žalą patyrusiam asmeniui ir už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos nepavyksta susitarti dėl žalos atlyginimo arba už žalą atsakingas medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos neatsako į žalą patyrusio asmens pranešimą, žalą patyręs asmuo pranešimą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo pateikia savivaldybei (atitinkamai seniūnijai) per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
Žalą patyrę asmenys apie žalą, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai, rudieji lokiai ar lūšys. nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dienos privalo pranešti išsiųsdami per Biologinės įvairovės informacinę sistemą rašytinį prašymą atitinkamai savivaldybės seniūnijai dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Taip pat tais atvejais, kai žalą patyrusiam asmeniui ir už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui nepavyksta susitarti dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo arba kai už žalą atsakingas medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos neatsako į žalą patyrusio asmens rašytinį pranešimą. Seniūnijos seniūnas, gavęs rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo, per 7 darbo dienas organizuoja žalos įvertinimą.
Medžioklės plotų naudotojai neprivalo atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas nustatyta tvarka uždraudė medžioti visai arba nustatė draudimą medžioti tų rūšių medžiojamuosius gyvūnus, kurie padarė žalos pasėliams arba kitiems žalojamiems objektams.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žalą patyrusiems asmenims atlyginama, jeigu pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, bitynų savininkai, valdytojai ir naudotojai ar ūkinių gyvūnų savininkai ir laikytojai vykdo šių pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško želdinių ir žėlinių, bitynų, ūkinių gyvūnų apsaugojimo nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nustatytas Metodikoje, o hidrotechninių ir melioracijos statinių atveju – jeigu šiuos statinius jų savininkas prižiūri laikydamasis jų techninės priežiūros reikalavimų, nustatytų Metodikoje.