1989, 1990, 1991 ir dar keleri pirmieji permainų metai – ypatingo jaudulio, bet kartu ir ryžtingų sprendimų metai. Kelyje į Nepriklausomybę dalyvavome visi. Įsibėgėjusi Sąjūdžio veikla keitė visuomeninio politinio gyvenimo kryptį ir formas labai sparčiai. Matėme, kaip audringai už laisvę pakilo žmonės, kaip budo jų sąmoningumas, augo tikėjimas ateitimi, kaip skleidėsi ir tiesiog akyse brendo lyderiai.
Dabar už mūsų pečių 30 laisvės metų, skaičiuojame trisdešimt gaivių žiemų, gyvybės kupinų pavasarių, nevaržomų vasarų ir dosnių rudenių laisvoje mūsų šalyje, klestinčiame mūsų krašte.
Nuoširdžiai lenkiu galvą prieš mūsų kraštiečių Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus artimuosius bei visus nukentėjusius Sausio 13-ąją. Suprantu, kad šeimai negali būti didesnės netekties ir nelaimės. Dar ir dar kartą užjausdamas, galiu tik tvirtinti: kilnus buvo jų tikslas! Mes galime ir privalome saugoti jų atminimą. Praeis ir dar 30 metų, bet jie amžiams bus mūsų krašto, mūsų tautos didvyriai.
Minėdami 30-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines šiemet tradiciškai padėsime gėlių ant mūsų didvyrių Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus kapų Kauno gatvės kapinėse ir uždegsime žvakutes. Žinau, kad daug žmonių norėtų kaip ir kasmet asmeniškai nulenkti prieš juos galvas, bet esant tokiai pavojingai situacijai prašau saugoti save ir kviečiu likti namuose. Tad 8 valandą ryte uždekite žvakutes savo languose, prisiminkite juos, žuvusius už mūsų Laisvę. Papasakokite jų istoriją savo vaikams ir anūkams, kad ji amžiams išliktų nemari, kad kartu ugdytume meilę ir pasididžiavimą savo kraštu – Kėdainiais ir tėvyne Lietuva.
Valentinas Tamulis
Kėdainių rajono savivaldybės meras
Discussion about this post