Birželio 8 dieną didžioji dalis savivaldybių kalbininkų susirinko Kėdainiuose. Susitikimą organizavo Valstybinė kalbos inspekcija ir Kėdainių rajono savivaldybė. Iš pradžių bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyko seminaras. Susirinkusiųjų pasveikinti atėjo vicemerė Virginija Baltraitienė. Įžanginį žodį tarė Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė. Pranešimus skaitė Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka „Kalbos politika imigracijos kontekste“, Advokatų kontoros „AAA Law“ atstovė Aušra Pakėnienė „Apie prekių ženklus – įdomiai!“, Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas „Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas: ilga rengimo istorija ir priėmimo galimybės“. Po rimtų pasisakymų su istoriku Vaidu Baniu vykta į ekskursiją maršrutu Šv. Jurgio bažnyčia–Apytalaukis–Šeteniai–Šventybrastis.
Kalbos politika dabartinės imigracijos kontekste
Kalbos inspekcijos viršininko dr. Audriaus Valotkos pranešime „Kalbos politika dabartinės imigracijos kontekste“ buvo apžvelgta sociolingvistinė Lietuvos būklė po Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Buvo aptarti svarbiausi imigracijos aspektai, kuriuos apibrėžia tarptautinės migracijos organizacijos, didžiausią dėmesį kreipiant į kalbinę užsieniečių integraciją. Staigus užsienio piliečių skaičiaus pagausėjimas (70 000 ukrainiečių, apie 60 000 baltarusių ir rusų) kelia nerimo dėl Lietuvos piliečių kalbinių teisių apsaugos. Iš kitos pusės, valstybinės kalbos nemokantys užsieniečiai negali įgyvendinti savo potencialo darbo rinkoje, jiems sunku įsilieti į darbo rinką, jie pažeidžiami dėl informacijos apie savo teises stygiaus. Kalbos inspekcijos 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo ir savivaldybių kalbos tvarkytojos, parodė chaosą, tvyrantį ukrainiečių mokymo rinkoje: lėšų arba specialistų stygius vienose savivaldybėse, lėšų perteklius ir nesidomėjimas mokymosi galimybėmis kitose savivaldybėse. 2023 metų pradžioje valstybinės kalbos egzaminą buvo išlaikę tik keliolika ukrainiečių iš 23 000 darbo rinkoje dirbančių asmenų. Kalbos inspekcijos iniciatyva balandžio 17 dieną Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengė atvirą diskusiją, kurios išvados nedžiugina:
dažnai lietuvių kalbos kursai nepasiekia visų norinčių mokytis;
lietuvių kalbos kursai nėra tęstiniai;
300 tūkst. eurų iš skirtų 800 tūkst. eurų nebuvo panaudoti;
VDU ir VU turi ir metodikas, ir mokytojus, sugebančius mokyti lietuvių kaip užsienio kalbos, tačiau tam neskiriamas pakankamas finansavimas;
pastebima lyderystės stoka – dalyvavę diskusijoje tas pačias situacijas mato gana skirtingai.
Po diskusijos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nurodė Vyriausybei paskirti vieną asmenį, padalinį ar instituciją, kuri veiktų vieno langelio principu, koordinuodama visų lietuvių kalbos mokymo lauke veikiančių šalių veiksmus, ir būtų atsakinga už sąlygų mokytis lietuvių kalbos sudarymą Ukrainos karo pabėgėliams ir kitiems imigrantams. Nurodyta užtikrinti, kad priėmus Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo įstatymą, lietuvių kalbos mokymas užsieniečiams patektų į prioritetines valstybės finansavimą galinčias gauti grupes.
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas: ilga rengimo istorija ir priėmimo galimybės
Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas seminare priminė lietuvių kalbos gyvavimo istorinį kelią nuo 1922 metų, kai ji buvo paskelbta valstybine, aptarė dabar galiojančio teisės akto privalumus ir trūkumus, atkreipė dėmesį, kad naujo Valstybinės kalbos įstatymo projektas rengti pradėtas dar 2006 metais, tačiau plenarinių posėdžių salėje dar iki šiol nesvarstytas. Remdamasis Seimo statutu, pranešėjas papasakojo apie sunkias konstitucinių įstatymų priėmimo procedūras, parengtų dviejų projektų stipriąsias vietas ir trūkumus. Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos atstovų darbo grupė išsamiai apsvarstė visus straipsnius ir pateikė pastabų dėl vieno iš šių projektų.
Apie prekių ženklus – įdomiai!
Advokatų kontoros „AAA Law“ patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienę pasidalino patirtimi ir intelektinės nuosavybės tarnybų praktika dėl prekių ženklų registravimo. Ši praktika yra svarbi Inspekcijos darbuotojams, kadangi prekių ženklai sudaro viešosios kalbos ir viešųjų iškabų dalį. Aušra papasakojo apie netradicinius prekių ženklus, kurie gali būti registruoti: spalvos, raštai, hologramos, garso, judesio ir multimedijos ženklai, taip pat pasidalino įdomesniais prekių ženklų ginčų atvejais, kai buvo atsisakyta registruoti ženklus dėl lietuvių kalbos ar jų aprašomos reikšmės reikalavimų, neatitikimo viešosios tvarkos ir moralės reikalavimams. Aušra taip pat pasidalino naujiena apie galimybę gauti Europos Sąjungos „SME Fund“ paramą dėl prekių ženklų, dizaino registravimo ir išradimų patentavimo.
