Kadangi pati šiuo metu esu Briuselyje, o taip pat įdėmiai sekiau, kokių priemonių ėmėsi nauja Belgijos vyriausybė atėjus antrajai bangai, tai galiu pasakyti, kad karantino valdymas Belgijoj ženkliai skiriasi nuo Lietuvos ir, mano manymu, yra kur kas logiškesnis nei šiuo metu įgyvendinamos priemonės Lietuvoje.
Nuotolinis mokymas
Visų pirma, belgai, rudenį atėjus antrajai bangai, nusprendė neuždaryti mokyklų. Net ir šaliai pirmaujant pasaulyje pagal užkrėtimų skaičių.
Šalis uždarė viską, bet ne mokyklas. Kaip, beje, ir Prancūzija.
Logika šio sprendimo paprasta: vaikams nuotolinis mokymas toli gražu neatstoja kontaktinio, izoliacija sukelia daug psichologinių problemų, ženkliai pirmo karantino metu išaugęs smurtas namuose kelia pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei.
Tiesa, mokyklose nėra maitinimo. Vyresni nei 12 metų vaikai rotuojasi ir tik pusę laiko praleidžia fiziškai mokyklose, kitą pusę – nuotoliniame mokyme. Užklasinė veikla vyksta, bet ribotai.
Judėjimo apribojimai
Kitas ryškus skirtumas: nėra draudimo judėti tarp savivaldybių ir regionų.
Pirmo karantino metu belgai taikė šią itin griežtą priemonę, kas kėlė didelį gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau tai belgų neišgelbėjo nuo pirmos vietos pasaulyje pagal mirtingumą pirmosios bangos metu.
Tad atėjus antrajai bangai tokių ribojimų atsisakyta. Leidžiama keliauti, vykti į miestus, gamtą, pajūrį.
Apskritai, žmonės raginami sportuoti, judėti, žinoma, laikantis visų sanitarinių priemonių.
Judėjimo apribojimai nuo vasario mėnesio įvesti tik išvykimui į kitas šalis.
Išvykti iš šalies gali tik turint svarbią priežastį. Taigi, vykti „pasišopinti“ į Liuksemburgą ar slidinėti į Italiją kol kas iki kovo 1 d. draudžiama.
Kas veikia, o kas uždaryta
Šiuo metu Belgijoje atidarytos visų rūšių parduotuvės.
Ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės buvo uždarytos nuo lapkričio pradžios iki gruodžio 13 d. – per patį antros bangos piką.
Bet vėlgi, viskas vyko kiek kitaip nei Lietuvoje.
Visų pirma, didžiosios maisto parduotuvės privalėjo uždaryti visus ne maisto skyrius, taip užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas ne maisto pardavėjams, ar jie būtų maži, ar dideli.
Taip pat buvo leidžiama dirbti ne tik šokolado parduotuvėms, bet ir knygynams, gėlių parduotuvėms, remonto, rankdarbių, kad žmonės turėtų kuo užsiimti, kurti grožį ir nors kažkaip taip bandyti atsipalaiduoti.
Kas smagu – su tam tikrais apribojimais, bet veikia muziejai, jie buvo atidaryti dviem savaitėm anksčiau, nei nemaisto prekių parduotuvės!
Kirpyklos, barai, restoranai ir kavinės Briuselyje vis dar neveikia nuo spalio vidurio, bet šiandien kaip tik bus svarstoma jų atidarymo diena.
Visgi, nemanau, kad bus skubama visą tai atidaryti, nes virusas dar nėra pasitraukęs. Belgijoje šiuo metu apie 300 susirgimų/100000 gyventojų.
Karolina Štelmokaitė,
Briuselis
Discussion about this post