Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis. Jeigu ryte gyvenamojoje vietovėje yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė temperatūra, tėvai turi nuspręsti, ar išleisti vaiką į mokyklą, ar ne. Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką, atsižvelgti ir į jutiminę temperatūrą, kokį kelią iki mokyklos turi įveikti vaikas: ar jis eina pėsčiomis, ar tenka laukti stotelėje ir pan. Jeigu vaikas lieka namie, tėvai informuoja mokyklą ir mokytojus mokykloje nustatyta tvarka ir pateisina praleistas pamokas.
Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Jeigu vaikas vis tiek ateina į mokyklą, ugdymas ar kita mokyklos veikla jam organizuojamas mokykloje.
Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienom. Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus Covid-19 pandemijai ir paskelbus ekstremalią situaciją. Vėliau mokyklos perėjo į nuotolinį mokymą.
Įprastas ugdymo procesas mokykloje gali būti pertvarkomas ne tik atšalus orams, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio, kitų aplinkybių, pvz., dėl šildymo sistemos pajėgumų palaikyti reikiamą temperatūrą mokyklos pastate.
Užklupę šalčiai patikrina, kaip esame pasiruošę veikti ekstremalioms situacijoms, įsivertinti, ar sklandžiai sekasi mokykloms pereiti į nuotolinį mokymą, pasižiūrėti, galbūt reikalingi procedūrų atnaujinimai. Šį klausimą ministerija planuoja aptarti artimiausiame sausio 27 dienos nuotoliniame susitikime su savivaldybių švietimo padalinių atstovais ir mokyklų vadovais.
