Alfonsas Gricius gimė Užvenčio rajone (dabar Kelmės r.), Užberžinio kaime, buvo vyriausias iš 5 vaikų.
1959 m. jis baigė Luokės vidurinę mokyklą ir po jos baigimo pateko į sovietinę armiją.
1962 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, po to perėjo į jo vakarinį skyrių ir, jau dirbdamas, 1968 m. įgijo tiksliosios mechanikos prietaisų inžinieriaus specialybę. Dirbo keliose Kauno ir Jonavos gamyklose vyr. konstruktoriaus ir vadovo pareigose.
1987 m. atvyko į Kėdainius, kuriuose įsikūrė ilgam. Dirbo Hidrotechnikos ir melioracijos instituto Konstravimo biuro vyr. konstruktorium. Gabus inžinierius buvo trijų išradimų autorius. Jo sukurtos mašinos gavo tuometinių parodų apdovanojimus.
Nuo pat įsikūrimo A. Gricius aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo vienas organizatorių, išrinktas į Sąjūdžio respublikinį suvažiavimą. Jis dalyvavo Baltijos kelyje. Per 1991 metų Sausio įvykius budėjo prie Lietuvos parlamento.
1990 m. Šėtos rinkiminėje apylinkėje buvo išrinktas į pirmąją Kėdainių rajono tarybą. Dirbo Pramonės, statybos ir architektūros komisijoje. „Darbas pirmoje Kėdainių rajono taryboje patvirtino mano kaip žmogaus nuostatą – žmogus vertinamas ne pagal kilmę ar partiją, bet pagal atliktus darbus”, – sakė Alfonsas Gricius.
Jo pėdomis pasekė sūnus ir anūkai, jie taip pat tapo inžinieriais.
Nuoširdžiai tikėdami, kad kraštiečio Alfonso Griciaus šviesus atminimas išliks jį pažinojusių žmonių atmintyje, užuojautą žmonai Jadvygai, sūnui Audriui, anūkams Domui, Justui, Faustui ir kitiems artimiesiams reiškia Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Kėdainių rajono tarybos (1990–1995) deputatai, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir administracijos direktorius Arūnas Kacevičius
Discussion about this post