Kėdainių poliklinikoje – šeši savanoriai. Pusė iš jų – švietimiečiai

Sudėtingu visai šaliai COVID-19 pandemijos laikotarpiu, pasikeitus medikų įprastam darbo ritmui, sveikatos įstaigoms prireikė savanorių pagalbos. Kėdainiečiai atsiliepė į medikų pagalbos šauksmą. Kaip sekasi bendradarbiauti šešiems savanoriams ir Kėdainių PSPC, aprašė kolegė Asta Raicevičienė, įstaigos atstovė spaudai.

Kėdainių Pirminiam sveikatos priežiūros centrui (PSPC) pradėjo trūkti darbuotojų, galinčių atlikti paprastus pagalbinius darbus: pakeisti žmones kasdien budinčius postuose prie įėjimų į suaugusių ir vaikų polikliniką, dezinfekuoti atvykstančiųjų pacientų rankas, pamatuoti jų kūno temperatūrą, užsiregistravusius pacientus nukreipti į reikiamus kabinetus bei atlikti kitus nesudėtingus darbus, kuriems nereikia specialaus medicininio išsilavinimo ir kvalifikacijos. Tai būtų papildomos medikų rankos, kai jie tuo metu galėtų savo dėmesį ir žinias skirti pacientams ir teikti jiems paslaugas savo kabinetuose.

Todėl dar prieš Naujuosius metus buvo kviečiami savanoriai, kurie norėtų ir jaustų atsakomybę padėti medikams bei jų pacientams. Į kvietimą atsiliepė keletas rajono gyventojų, iš kurių daugiausia pedagogų. Šiuo metu Kėdainių PSPC darbuojasi šeši savanoriai, kurie pasiryžę dirbti tol, kol jų paslaugų reikės. Kol kas Kėdainių PSPC savanorių pakanka.

O šiandien dabartiniai savanoriai dalinasi mintimis apie savo darbą.

Vitalis Vidikas

Dirbu Kėdainių muzikos mokykloje pedagogu. Norėčiau dirbti savanoriu ir Kėdainių ligoninės kovidiniame skyriuje, bet kadangi nesu persirgęs COVID-19 infekcija, be to, turiu artimųjų, kurie priklauso rizikos grupei, todėl, susirgęs šia liga, nenorėčiau jų užkrėsti. Bet koks skirtumas kur dirbti, manau, kad galiu būti naudingas medikams, dirbdamas ir čia. Mano darbas Kėdainių muzikos mokykloje yra popietinis, taip pat sustojo koncertinė veikla Kauno bigbende, todėl turėdamas laisvo laiko, galvoju geriau nesivartyti lovoje, o per tą laiką kažkam padėti. Kiek reikės, tiek čia ir būsiu. Pastebėjau, kad dirbdamas poste prie įėjimo į suaugusių polikliniką ir norėdamas nukreipti pacientus, kur jiems eiti, turiu žinoti kai kuriuos medicininius terminus, bet ko nežinau, pakonsultuoja personalas. Svarbiausia, stebėti į polikliniką ateinančius pacientus, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos, laukdami eilėje, laikytųsi saugaus atstumo, dėvėtų apsaugines veido kaukes.

Saulius Sagatys:   

Esu kėdainietis, visuomenininkas. Šiuo metu turiu laisvo laiko, pagalvojau, kodėl jo neišnaudoti naudingai. Pamatęs socialiniuose tinkluose draugų pasidalintą skelbimą, kad Kėdainių PSPC reikia pagalbinių darbuotojų, persirgusių koronavirusu, kadangi toks buvau, net nedvejojau ir paskambinau nurodytu telefono numeriu. Mane ir nukreipė tokiam darbui. Aš nesiginčiju, kur reikia, ten reikia. Padėdamas medikams, matau, kad padedu ir pacientams. Bet labiausiai medikams, nes jų rankos dabar tampa ilgesnės. Nuo mokyklos laikų tiek ranka nerašiau, kiek čia tenka rašyti (juokiasi).

Simona Bolisienė:

Aš dirbu švietimo įstaigoje administratore. Šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu, visas mūsų darbas persikėlė į nuotolį, todėl dirbame iš namų. Kaip pavyksta suderinti tiesioginį darbą su savanoryste? Viskas priklauso nuo laiko ir darbų planavimo. Kadangi Kėdainių PSPC savanoriauju tik keletą valandų per dieną, tai mano pagrindiniai darbai tikrai nenukenčia. Praėjusių metų pabaigoje pati persirgau koronavirusu, baimės vėl užsikrėsti neturiu, todėl nutariau pabūti savanore ir padėti medikams, slaugytojams viskuo, kuo tik galėsiu. Dirbu prie įėjimo, registruoju atvykstančius pacientus, nukreipiu pas gydytojus. Įstaigos kolektyvas nors ir pavargęs, tačiau labai malonus ir draugiškas. Dabartinė pandemijos situacija tikrai kelia nerimą, bet kaip sakoma, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.

Kristina Kulbienė:

Dirbu Kėdainių VVG projektų administratore. Radusi žinutę, kad reikia medikams pagalbos, iš karto sureagavau. Mano darbas leidžia suderinti ir šią veiklą. Jei gali padėti, tai ir eini. Savanoriauti man įprasta – be atlygio tenka dirbti bendruomenės centre, padėti kaimo žmonėms, kaimynams, draugams. Nei pati, nei mano artimieji COVID -19 nėra sirgę. Tačiau atėjusi dirbti į Kėdainių PSPC, naudoju visas būtinas apsaugos priemones, todėl užsikrėsti nebijau. Tikėjausi, kad čia teks dirbti daugiau fizinį darbą, o šis darbas labiau pasyvokas.

Vaida Krasauskienė:

Esu Kėdainių J. Paukštelio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Skelbimą, kviečiantį savanorius pamačiau Facebook profilyje. Kadangi esu mokytoja, mokiniams aiškinu, kad savanorystė turi ateiti iš žmogaus vidaus ir jeigu jie jaučia, kad kažkur reikalinga jų pagalba ir jiems patiems norisi padėti, tiesiog jie turi eiti ir daryti. Šimtu procentu esu įsitikinusi, kad tik savo pavyzdžiu mes galime auklėti jaunąją kartą, todėl net nedvejodama pati atsiliepiau į kvietimą. Kadangi pirmadieniais neturiu pamokų, todėl galiu čia dirbti tiek, kiek reikia. Taip pat galėčiau dirbti ir savaitgaliais. Prieš ateinant savanoriauti, pasidariau antikūnų testą, sužinojau, kad esu prasirgusi COVID-19 infekcija, turiu imunitetą, tai manęs darbas gydymo įstaigoje visai nebaugina. Atėjusi čia, noriu maksimaliai būti naudinga, bet jeigu mano pagalbos reikia būtent tokiam darbui, sutikau tai dirbti. Užregistruoju į vaikų polikliniką ateinančius pacientus, o jeigu jų nėra sąraše, tuomet juos įtraukiu į papildomą sąrašą, nukreipiu juos į reikiamą kabinetą, pamatuoju kūno temperatūrą, dezinfekuoju rankas.   

Akvilė Lukošiūtė:

Esu VDU universiteto pirmakursė studentė, studijuoju kūrybines industrijas. Savanoriauti sugalvojau, kai mama Kėdainių PSPC Facebook profilyje pamatė skelbimą, jog ieškoma savanorių. Kadangi pasibaigė egzaminų sesija ir turiu visiškai laisvą mėnesį, nusprendžiau, kad tai yra geriausias atostogų praleidimas – geriau negu sėdėti ant sofos ir žiūrėti televizorių visą dieną. Savanoriauti planavau iki vasario 1-osios, kol man vėl prasidės studijos, bet kai pamačiau realią situaciją, galvoju pasilikti ilgiau ir dar vasarį pasavanoriauti, nes mokslai vyksta nuotoliniu būdu, todėl manau, viską susiderinsiu. Aš paprastai dirbu prie kompiuterio, sudarinėju pacientų registracijos lenteles, surašinėju užsiregistruojančius gyventojus. Apie dabartinę situaciją, kas vyksta rajono gydymo įstaigose žinau iš mamos, kuri dirba šeimos gydytoja, bet tik pati būdama čia, iš tikrųjų tai pajaučiau. Pamačiau, kad gydytojai dirbu be pertraukų, jiems net nėra laiko išgerti kavos, kartais jiems tenka dirbti iki pat vėlumos, o žmonės dar skundžiasi, kad jie nieko neveikia. Taigi, svarbiausia šiuo metu, manau, yra pagarba visiems medikams ir dirbantiems šioje srityje, nes tik jie gelbėja žmonės nuo šios baisios ligos ir pirmieji suteikia pagalbą.

Dėkoja už atviras širdis

VšĮ Kėdainių PSPC BPG Terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Joana Kleivienė ir pati propaguojanti savanorystę sako, kad savanorystė – tai ne vien neatlygintinas darbas, pagalba, tai žmogaus įprasminimas, savirealizacija. O šiuo ypatingai sunkiu visai žmonijai laikotarpiu, kai dar  vyksta kova prieš šį klastingą virusą, kai tebevyksta kova už žmogaus gyvybę, visiems svarbu susitelkti, suvienyti jėgas ir, įveikus visus sunkumus, grįžti į saugų ir pilnavertį gyvenimą.

,,Vieni, bijodami visko, tiesiog užsidaro namuose (ir tikrai ačiū jiems už tai), kiti – renkasi padėti. Medikams pagalba taip pat reikalinga, nes mes lygiai tokie pat žmonės, kaip ir visi jūs – turime  savo šeimas, bijome dėl savo artimųjų, sergame patys, slaugome savus, tačiau gerbdami savo profesiją, savo pašaukimą, tiesiog dirbame savo darbą. Žinoma, didžiausia pagalba reikalinga stacionare, tačiau ir Kėdainių PSPC žmonių labai trūksta. Kai sulaukėme nuoširdžių savanorių, labai nudžiugome. Jie dirba viską ko yra paprašomi ir dirba labai šauniai! Bet turbūt labiausiai norėtųsi jiems padėkoti už tas atviras širdis, už empatiją pacientui, pagarbą medikui, gerą nuotaiką,  naujo gaivaus oro gurkšnį įneštą į mūsų kasdienę darbų rutiną. Jie turbūt net patys netiki, kad tiek daug prisideda prie visos mūsų įstaigos bendruomenės geresnės savijautos.

Nors man neteko bendrauti su visais savanoriais, besidarbuojančius mūsų įstaigoje, tačiau noriu padėkoti visiems kartu ir kiekvienam atskirai, o ypač Kėdainių PSPC BPG Terapijos skyriuje savanoriaujantiems vyrams V. Vidikui ir S. Sagačiui“, – teigia šio skyriaus vedėja J. Kleivienė.

Panašusturinys

Šiame straipsnyje

Savaitės Klausimas

Ar sutiktumėte mokėti didesnius mokesčius krašto gynybai finansuoti?

Komentuoti

Siūlomas turinys

Kitos naujienos