„ES teisingumo srities prioritetai turėtų tapti neatsiejama mūsų veiklos dalimi. Lietuva neveikia uždarame burbule, mums tiesioginę įtaką turi ES reglamentavimas bei europinės iniciatyvos, todėl aktyvus dalyvavimas Europos šalių bendrijos institucijose bei aiškios pozicijos identifikavimas yra esminė prielaida tvariems sprendimams ir bendram veikimui“, – teigia E. Dobrovolska.
2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius.
Daug dėmesio sulauks teisės viršenybės ir žmogaus teisių užtikrinimo sritys. Numatoma plėsti tiesioginį ES Pagrindinių teisių chartijos taikymą, tęsti ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos procesą, gerinti duomenų apsaugą ir teisminių institucijų galimybes efektyviai tirti nusikaltimus.
Ne mažiau svarbiu prioritetu išliks kova su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Ketinama palengvinti ir pagreitinti e-įrodymų rinkimą baudžiamosiose bylose, geriau apsaugoti nusikaltimų aukas.
Pasak E. Dobrovolskos, Covid-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.
Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą – tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį.
Pirmininkavimą ES Tarybai pradedanti Portugalija savo pirmininkavimo prioritetais įvardija pažeidžiamų suaugusių apsaugą, skaitmeninio teisingumo plėtrą ir prieinamumą bei kovą su organizuotu nusikalstamumu.
Discussion about this post